Saugesnio interneto dienos proga, kuri kasmet švenčiama vasario 9 d., Norint visiems banglentininkams priminti, kad internetas yra puiki vieta, tačiau reikalingas tinkamas visų pavojų, daugiau ar mažiau paslėptų viduje, suvokimas, čia matome gražų apibendrinimą, santrauką. bet kiek įmanoma išsamiau, kalbant apie pagrindinę riziką ir problemas, su kuriomis gali susidurti prisijungę prie interneto, naršydami internete, naudodamiesi programomis ir pokalbių bei komunikacijos programomis . Straipsnis galioja visiems, labiau patyrusiems, jauniausiems, seniausiems, berniukų ir mergaičių tėvams iš pirmosios patirties ir ypač tiems, kurie nori naudotis internetu ir pasinaudoti visais jo teikiamais pranašumais ir galimybėmis. ramiai, nepatirdami nerimo, kuris mus gali kankinti, kai nežinome, kur mums gerai.
Interneto pavojus būti žinomiems, būti atsargiems ir, kai reikia, susidurti su jais galima apibendrinti į 9 plačias kategorijas.
1) Svetainės, kuriose yra kenkėjiškų programų ir virusų, paruoštų užkrėsti jūsų kompiuterį.
Naršydami internete labai lengva paspausti klaidingą nuorodą ir atidaryti svetainę, į kurią į mūsų kompiuterį įkeliama kenkėjiška programa. Laimei, jei jūsų kompiuteryje bus įdiegta atnaujinta antivirusinė programa, šis virusas beveik visada bus sustabdytas, kol jis jums nepakenks. Didžiausias pavojus, be antivirusinės, klaidingai leidžiančios virusui praeiti, yra nesuvokimas, kad ji rizikavo infekcija, galinčia pakenkti kompiuterio veikimui ar duomenų vientisumui. Būtent dėl to, kad daugeliui žmonių trūksta dėmesio, pastaraisiais metais išplito „Ransomware“ virusai, tokie kaip „Cryptlocker“, kurie užkoduoja asmeninius failus ir prašo išpirkos.
Svarbiausias dalykas, atpažįstant ir išvengiant virusų turinčių svetainių, yra naršyklės, atnaujintos į naujausią versiją, naudojimas, kuris yra apsaugotas nuo visų iki šiol aptiktų klaidų.
Tarp pavojingiausių svetainių, kuriose gali būti kenkėjiškų programų, be abejo, yra suaugusiųjų svetainės, bet kokio pobūdžio piratavimo svetainės, beveik visos „torrent“ svetainės (visada su piratavimu), nelegalios atsisiuntimo svetainės (tokios kaip filmai ir muzika) ir kreko.
Geriausia, jei jums teks apsilankyti tokioje svetainėje, geriau būtų naršyti naudojant smėlio dėžę.
2) Internetiniam privatumui visada kyla pavojus
Visiškai akivaizdu, kad jei norite naudotis internetu dalyvaudami, užsisakydami forumus, socialinius tinklus ir pokalbius, turite paaukoti dalį savo privatumo. Tokiose svetainėse kaip „Facebook“ jūs privalote nurodyti tikrąjį vardą, kitose svetainėse vis tiek turite palikti el. Pašto adresą, per kurį galite, jei norite, atsekti jo savininką. Iš esmės, įprasto interneto naudojimo metu anonimiškumas negali egzistuoti. Jei kas nors norėtų žinoti, kas mes esame ir turėtume reikiamus talentus bei įsilaužimo įgūdžius, jie teoriškai galėjo žinoti apie mus viską.
Apsaugoti internetinį privatumą vis dėlto nereiškia užkirsti kelią įsilaužėliams šnipinėti mūsų gyvenimą, nes, jei nesame persekiojami keršto ar darome neteisėtus ir paslėptus dalykus, sakome, kad vargu ar toks geras žmogus švaistys laiką mūsų gyvenimo įsilaužimui. Kita vertus, internetinis privatumas reiškia konfidencialios kai kurios neskelbtinos informacijos, tokios kaip mūsų kreditinės kortelės numeris, slaptažodžiai, buvimą visada, tai, ko ieškome internete ir pan.
Šiuo atžvilgiu mes parašėme keletą straipsnių:
- Apsaugokite interneto privatumą ir sužinokite, ką žiniatinklis žino apie mus
- 5 klaidos, keliančios pavojų privatumui
- Visiškas privatumas internetu naudojant TOR
3) neapsaugotos svetainės
Tai yra pavojingas veiksnys, kurio dauguma žmonių vis dar nepaiso.
Tinklalapiai nėra vienodi ir yra suskirstyti į saugias svetaines, kuriose perduodama informacija yra užšifruota ir negali būti perimta iš išorės, ir įprastos svetainės, kurios perduoda aiškiai. Šiuo metu „Navigaweb.net“ yra nešifruota svetainė, o tai dar nereiškia, kad ji nėra saugi, tačiau kadangi norint naudotis ja nereikia slaptažodžio prisijungimo, jai nereikia informacijos apsaugos. Visos svetainės, kuriose turi būti įvestas slaptažodis, turi būti užšifruotos, ir šią apsaugą gali atpažinti spynos, esančios interneto adresu, ir „https“ priešdėlis, o ne „http“. Kai svetainė yra HTTPS ir joje nėra sertifikatų klaidų, visa mūsų siunčiama informacija, įskaitant prieigos slaptažodžius, kreditinės kortelės ar banko sąskaitos numerį, internete nematoma niekam, net ne svetainės operatoriui. kam siunčiama ši informacija. Savaime suprantama, kad visose svetainėse, kuriose yra http ir be https, nereikia dalintis asmenine informacija.
Jei vis dar naudojame ne https el. Pašto paslaugą ar tokią paviršutinišką internetinės bankininkystės paslaugą, pakeiskite absoliučiai ir nedelsdami.
TAIP PAT SKAITYKITE: Visada atidarykite HTTPS svetaines su saugiu ryšiu ir užšifruotais duomenimis
4) Sukčiavimas
Tarp pavojingų svetainių apskritai tam tikra kategorija yra sukčiavimo svetainės, tokios kaip nežinomos ir nerekomenduojamos apsipirkti, arba, dar blogiau, padirbtos svetainės, kurios atrodo tapačios garsioms svetainėms ir yra sukurtos pavogti prieigos slaptažodžius sąskaitose.,
Sukurti suklastotas bankų ar apsipirkimo svetainių kopijas yra viena iš piratų dažniausiai naudojamų metodų, norint pavogti žiniatinklio paskyros slaptažodžius. Tai vadinama sukčiavimu. Sukčiavimas apsimetant visada vyksta per pranešimą, kurį galima gauti el. Paštu, per „Facebook“, per SMS, per „Whatsapp“ ir kt. Geriausias būdas nepakliūti į šio tipo spąstus yra niekada nerašyti slaptažodžių ir svarbių duomenų (net ne el. Paštu), jei ne oficialiose paskyros svetainėse, atpažįstamais pagal adresą, parašytą naršyklės viršuje, ir HTTPS su žaliąja spyna,
5) Šlamštas
Šlamšto pavojus šiandien yra daug mažesnis nei prieš kelerius metus.
Šlamštas būtų visa šiukšlių, skelbimų, sukčiavimo apsimetant ir virusų ar nenaudingų ryšių kategorija. Laimei, šiandien pagrindinės populiariausios el. Pašto paslaugos, tokios kaip „Gmail“ ir „Outlook.com“, turi veiksmingą apsaugos nuo šlamšto filtrą, kuris reguliuoja el. Laiškų priėmimą.
6) Dezinformacija
Nors tai gali būti „Šlamšto“ kategorijos dalis, dezinformacija internete pastaraisiais metais tapo tikru pavojumi dėl melagingų naujienų pasklidimo iš apgaulingų svetainių, kurias turime išmokti atpažinti, kad nepadarytume kvailio, kuris tiki nieko, ką jie skaito internete ar „Facebook“.
7) Internetinės pažintys
Tai yra vienas rimčiausių interneto pavojų jauniems žmonėms.
Tai skamba blogai, bet atsakingas tėvas turėtų patikrinti, ar jų vaikai kalbasi su nepažįstamais žmonėmis internetu, kad ir kokios būtų aplinkybės. Galite kalbėtis su nepažįstamu asmeniu internetiniame žaidime, atsitiktinėse pažinčių svetainėse, socialiniame tinkle, forume ir bet kuriame kitame pokalbyje. Dėl seksualinių, pasimatymų ar grynai žaismingų priežasčių svarbu nesijausti pernelyg nesubalansuotiems teikiant asmeninę informaciją: nesakykite tikrojo amžiaus, nesakykite, kur gyvenate, nesakykite, kurioje mokykloje lankotės, nesakykite tikrųjų šeimos ar draugų vardų ir Nepateikčiau telefono numerio. Internetiniai plėšrūnai labai gerai apsimeta normaliais vaikais ir žino, kaip išnaudoti paauglių silpnybes, pavyzdžiui, net geriausius psichologus, sunkiausiais atvejais paskatinti tos baisios ligos, kuri yra pedofilija.
8) Internetinės patyčios
Bendravimas su nepažįstamais žmonėmis gali būti pavojingas, nes niekada negali žinoti, kas yra už klaviatūros, tačiau kalbėjimas ar keitimasis žinutėmis su pažįstamais žmonėmis taip pat gali būti pavojingas. Internetinės patyčios veikia maždaug tokiu būdu: jei su jais pasijuokia iš mokyklos ar draugų, vienas iš jų „Facebook“ ar kitoje socialinėje žiniasklaidoje gali paskelbti vaizdo įrašą ar nuotrauką, kuri gali sugniuždyti auką.
Kitas elektroninių patyčių atvejis gali kilti iš anoniminių pranešimų, kurie smarkiai įžeidinėja auką net grasindami.
„Cyberbullo“, palyginti su tikromis patyčiomis, sustiprina tai, kad nėra jokios kontrolės ir kad jis gali pasakyti, ką nori, nežiūrėdamas aukai į veidą ar net anonimiškai, neslėpdamas už klaviatūros. Vienu ar kitu atveju tai nebus taip sunku, bent jau techniniu lygmeniu; kita vertus, apsiginti nuo psichologinio lygio yra daug sudėtingiau, tam gali prireikti tėvo ar eksperto pagalbos.
Vis dėlto tiesiog apsižvalgyti būtų puikus žingsnis į priekį jau atšaukus sąskaitą Ask.fm - vienoje iš svetainių, kurios labiausiai naudojasi internetinėmis patyčiomis.
9) Visiškas IT saugumo nežinojimas
Tai yra akivaizdus pavojus, toks paplitęs, kad nustebina.
Gali būti, kad vis dar populiariausias slaptažodis pasaulyje yra 123456 "> 10 internetinių saugos priemonių ir privatumo nuo bet kokio šnipo, perėmimo ar įsilaužėlio.
- Apsaugokite internetines paskyras, kad neprarastumėte jų
- Apsaugokite vaikus, šeimą ir save nuo interneto keliamo pavojaus
- Internetinis apsaugos nuo įsilaužėlių, sukčiavimo apsimetant kompiuteriais ir elektroninių nusikaltėlių saugumo vadovas
